Stoviu pasaulio pakrašty, aplink vandenai. Bandau pavyti vasarą, bet ji pasikasojusi andaroką lekia per margą svietą, o aš iš paskos, pakniūpstom. Bet susvyruoju, drimbu ir lieku tysoti ant žemės. Nesikeliu. Tegu smėlis kūną uždengia, vėjas plaukus suvelia, sūrus jūros vanduo kojas numazgoja. Tylu. Tik ten giliai, tamsiuos vandenuos, prapuolę sielos vaitoja. Ir jų balsai, purslotom bangom, dūžta į krantą. Ramu. Dangumi vakaras sėlina, saulė jau vakaruos. Ir mes- pasaulio pakrašty, aplink vandenai…

Kuršių nerija.

Rugpjūtis 2020m.